Termometrų stulpeliai perkopė 20 laipsnių šilumos, tad daugelis sėdę į automobilį tuojau skuba jį kuo stipriau aušinti ir kondicionierius priverčia veikti visa galia. Toks elgesys, sako medikai, nieko gero, mat vos prasidėjus pirmiesiems karščiams poliklinikų koridorius užplūsta peršalę pacientai.
Vieni kaltina virusus, kiti – silpną sveikatą ir vitaminų stoką, tačiau paraudusi gerklė, varvanti nosis ir pakilusi temperatūra pirmiausia rodo tai, kad nemokate tinkamai elgtis su kondicionieriumi automobilyje.
Pažadina ligas
Dažniausia klaida, kurią darote sėsdami į automobilį karštą vasaros dieną, ta, kad kondicionierių skubate nustatyti veikti maksimaliu galingumu ir nustatę žemiausią įmanomą temperatūrą. Žinoma, šitaip veikiantis kondicionierius netrunka atvėsinti automobilio saloną. Visgi per tas kelias minutes atvėsta ne tik automobilio salonas.
Medikai aiškina, kad organizmas, įpratęs prie karščio, įlipus į automobilį nespėja greitai prisitaikyti prie nukritusios oro temperatūros, tad imuninė sistema nebeapsaugo nuo galimų peršalimų. Įkvepiant šaltą orą pirmiausia pakenkiama nosies ir gerklės gleivinei, tad stebėtis, kad kelissyk įsėdus į intensyviai kondicionieriumi aušinamą automobilį ir vėl iš jo išlipus ima varvėti nosis, ašaroti akys ir perštėti gerklė – neverta.
Beje, šios problemos – ne vienintelės. Organizmui patiriant staigią temperatūrų kaitą peršalimo virusas gali pažadinti ir iki šiol nepasireiškusius negalavimus. Pavyzdžiui, ims skaudėti sugedusius dantis, atsiras herpesas ir pan.
Ieškoti pavėsio
Tačiau medikų perspėjimai nereiškia, kad sėdus į automobilį privaloma kentėti kaitrą ir prakaituoti. Protingai naudojant vėsinimo sistemas, sako ekspertai, kelionės varvančia nosimi nesibaigs.
Galvoti apie tai, kad automobilis įkais, turite pradėti dar prieš jį palikdami stovėjimo aikštelėje. Jei yra galimybė, ieškokite pavėsio ar vietos, kur bėgant dienai pasislinks šešėlis. Šitaip ir automobilio neįkaitinsite, ir kartu tausosite jo spalvą ir kitas detales. Ilgainiui saulėkaitoje paliekamų automobilių dažai išblunka, guminės detalės ima greičiau dėvėtis, trumpėja valytuvų tinkamumo naudoti laikas.
Pirmiausia – išvėdinti
Jei rasti pavėsio stovėjimo aikštelėje nepavyko, atėję prie automobilio, net ir trumpai pastovėjusio saulėje, neskubėkite į jį sėsti ir važiuoti. Ramiai atsidarykite visus langus, duris, išvėdinkite transporto priemonę. Atrodo, niekai, tačiau štai kaip skaičiuoja eismo saugumo ekspertai JAV:
| Lauko temperatūra (Celsijais) | Automobilio vidaus temperatūra po 30 min. | Automobilio vidaus temperatūra po 60 min. |
|---|---|---|
| 20 | 36 | 46 |
| 24 | 40 | 50 |
| 28 | 44 | 54 |
| 30 | 46 | 56 |
| 34 | 50 | 60 |
Štai pusvalandžiui saulėkaitoje, kai lauke yra 20 laipsnių šilumos, paliktas automobilis įšyla iki 36 laipsnių šilumos. Jei temperatūra aukštesnė, pavyzdžiui, 26 laipsniai šilumos, per 30 minučių automobilis įkaista iki 42 laipsnių karščio. Ir galiausiai, vidurvasarį, kai oro temperatūra vidurdienį pasiekia ir 30 laipsnių šilumos, per pusvalandį saulėje paliktas automobilis įkais iki 46 laipsnių karščio, o per valandą – net iki 56 laipsnių. Tiek, sako medikai, pavojinga net ir gyvybei. Ypač toks karštis pavojingas mažiems vaikams.
Skirtumas – keli laipsniai
Išvėdinus automobilį galima į jį ramiai sėsti, užsivesti ir, uždarius langus, įjungti veikti kondicionierių. Tik negalvokite, kad galite nustatyti žemiausią galimą temperatūrą.
Medikai griežti. Jų nuomone, nesvarbu, ar sėdite patalpose, ar automobilyje, vidaus ir lauko temperatūra turėtų skirtis ne daugiau nei 6-8 laipsniais. Dar geriau, jei temperatūrų skirtumas gali būti iki 5 laipsnių ir ne daugiau.
Sunku kentėti, kol automobilis atvės? Išlipkite ir dar akimirką kitą pastovėkite greta automobilio ar pavėsyje, šitaip kondicionierius spės atvėsinti automobilio saloną ir įlipę iš netruksite pasijusti geriau.
Anot medicinos ekspertų, jei lauko ir automobilio vidaus temperatūra skiriasi daugiau nei 10 laipsnių, organizmo patiriamas šokas – didesnis nei žiemą. Tad toks elgesys ir skubėjimas atsišaldyti – tiesus kelias į anginas ir bronchitus vidury vasaros.
Nenukreipti į save
Pirštu grūmoja ekspertai ir tiems, kurie įkaitę mėgsta kondicionieriaus pučiamą šaltą vėją nusikreipti tiesiai į save. Toks elgesys ne tik reiškia, kad, pavyzdžiui, vairuotojas ar keleiviai tiesiai į gerklę ar nosį įkvepia labai šaltą orą ir dirgina gleivinę.
Kaip reikiant sušilus lauke ir suprakaitavus pučiamas šaltas oras į sąnarius, kaklą ir pan. gali baigtis įvairiais reumatinių ligų paūmėjimais, nervų šaknelių uždegimais. Oro srovė, nukreipta tiesiai į sėdinčius automobilyje, gali sudirginti netgi akis, mat šios – džiūna.
Recepto, kaip greitai atvėsti, nėra. Anot specialistų, tereikia kiek daugiau kantrybės ir po akimirkos kitos automobilyje imsite jaustis komfortiškai.
Atskirai paminėti verta ir automobilius, kuriuos sumontuotos ventiliuojamos sėdynės. Šios – tikras vairuotojų džiaugsmas karštomis dienomis, tačiau pernelyg piktnaudžiauti jomis taip pat nepatariama. Kadangi tokios sėdynės aušina nugarą ir kūno dalis žemiau juosmens, patariama nesirinkti itin žemos temperatūros. Be to, ventiliuojamoms sėdynėms derėtų leisti veikti tik mažiausiu pajėgumu – juk geriau atvėsti lėčiau, tačiau vėliau nekentėti nuo nugaros skausmų.
Nepamirškite bakterijų
Kondicionavimo įrangos specialistai kas kartą prasidėjus „aušinimosi sezonui“ primena ir dar vieną itin svarbų darbą.
Automobilio kondicionavimo sistemoje (ypač jei kalbame apie senesnius automobilius) nuolatos kaupiasi bakterijos. Šias, pavyzdžiui, galima kaltinti dėl įjungus kondicionierių automobilyje pasklindančio prasto kvapo.
Tad kasmet, prasidėjus vasaros sezonui, patariama kreiptis į automobilinių kondicionierių specialistus ir atlikti kondicionieriaus patikrą, išvalyti visą sistemą, papildyti joje esančios šaldomosios medžiagos kiekį ir patikrinti, ar per žiemą sistemos vamzdyne neatsirado skylių, įtrūkimų.
Svarbu prisiminti, kad tinkamai prižiūrint kondicionavimo sistemą ir naudojantis visais išvardytais patarimais, automobilyje bus vėsu, o peršalimai – nebekamuos.
